Aš tau turiu rašyt, paprašyt
Ant balto žiedo, balto:
Dieve, sustabdyk laivus tuos tamsius,
Kurie ne meilės kupini plaukia.

Aš taip labai Tavim tikiu,
O Tu užmiršęs,
Kad pažadėjęs man esi
Statyt, ne griauti.

Dieve, vakar sapnavau ten, danguj
Tūkstantį plieninių paukščių
Ir nė vienam nemojavau kaip kiti,
Į žemę lenkėsi baugščiai.

Aš taip labai Tavim tikiu,
O Tu užmiršęs,
Kad pažadėjęs man esi
Statyt, ne griauti.

Tylėt gal pavargai?
Aš šauksiu, aš šauksiu...
Vien muzikos garsais
Prieš tylą kariausiu...

Aš taip labai Tavim tikiu,
O Tu užmiršęs,
Kad pažadėjęs man esi
Statyt, ne griauti.