ž. G.Patacko

Vejuos traukinį išėjusį
Ugnim ir suodžiais žaižaruojantį
Kokia tu man nusidėvėjusi,
Žaibais ir eteriu garuojanti

PRIEDAINIS

Todėl tau linkima ir mojama
Todėl tau niekas negražinama
Todėl esi nepakartojama
Dėkoju tau, kad susipažinome

Kokia tu artima ir bėganti
Tarpustotėse nesurandama
Visuos plyšiuos, kaip tarakonas mieganti
Ir net sapnuos nesuprantama

PRIEDAINIS

Pilna tu liūdesio, be gėdesio
Kurio yra nesuskaičiuojama
Todėl ir vėl į traukinį aš sėduosi
Ir juo, manau, yra važiuojama

PRIEDAINIS