Vakaro tyla terlioja armoniką,
Seka pro langą gyvenimą Monika,
Vasarą, puošiančią purviną gatvę,
Šliaužiančią namų sienų vienatvę

Tik Monika laukia medžių žydėjimo,
Viso pasaulio susišnekėjimo,
Paprasto, mielo ir gero gyvenimo
Kaip nuolat grįžtančio ryto ar vakaro

O gatvėj ruduo šoka striptizą
Ir pildo kiekvieną gamtos kaprizą,
Renkasi žmonės iš visų kampų,
Žiūri ir džiaugias - vai kaip negražu

Tik Monika laukia medžių žydėjimo,
Viso pasaulio susišnekėjimo,
Paprasto, mielo ir gero gyvenimo
Kaip nuolat grįžtančio ryto ar vakaro

O žiema, pasisamdžius vis tą patį siuvėją,
Slepia, kad jau galutinai išprotėjo
Kas tik pigu, banalu ir nuobodu
Viską ji slepia po savo sijonu

Tik Monika laukia medžių žydėjimo,
Viso pasaulio susišnekėjimo,
Paprasto, mielo ir gero gyvenimo
Kaip nuolat grįžtančio ryto ar vakaro

Stebi ji gyvenimą ir suprasti negali
Na ko jis toks brūdnas, vis eina pro šalį
Lekia, šiaušia, į svečius neužsuka,
Štai toks tas gyvenimas, tokia ir muzika

Tik Monika laukia medžių žydėjimo,
Viso pasaulio susišnekėjimo,
Paprasto mielo ir gero gyvenimo
Kaip nuolat grįžtančio ryto ar vakaro