Mano fėja praveria akis
Ir pažvelgia pro langą,
O ten juodas debesis
Pripėdavo dangų.

Ir mano fėjai taip neramu,
Kad pasaulyje kažkas netaip
Ir ji iš visų jegų
Sušuks:"Oi baik!!!"

Aš alėją savo fėjai
Iš senų dainų sudėjau,
Kad keliauti per pasaulį
Jai nebūtų taip baisu.
Kaip žadėjau, mano fėja,
Nuo tavęs aš išprotėjau!
Ir galiu pradėti vėl
Gyvenimą šį iš pradžių.

Mano fėja praveria duris
Ir pažvelgia į gatvę.
O ten miestas kaip žvėris,
Riaumoja visą naktį.

Ir mano fėjai taip neramu,
Kad ji užsibuvo sapne.
Ir ji iš visų jėgų
Sušuks:"O, ne!!!"

Aš alėją savo fėjai
Iš senų dainų sudėjau,
Kad keliauti per pasaulį
Jai nebūtų taip baisu.
Kaip žadėjau, mano fėja,
Nuo tavęs aš išprotėjau!
Ir galiu pradėti vėl
Gyvenimą šį iš pradžių.

O, ne...

Aš alėją savo fėjai
Iš senų dainų sudėjau,
Kad keliauti per pasaulį
Jai nebūtų taip baisu.
Kaip žadėjau, mano fėja,
Nuo tavęs aš išprotėjau!
Ir galiu pradėti vėl
Gyvenimą šį iš pradžių.